Kvantinis susietumas ir sinchroniškumas

Daugel šimtmei ekstrasensorinis suvokimas, pavyzdžiui, telepatija, pranašysts ir žvalgumas, buvo laikomi fantazijomis, iliuzijomis ar apgaulingais išradimais.

Tai buvo tiesiogin materialistinio dominavimo moksle ir apriorinio bet kokios tikrovs, kurios negalima patikrinti laboratorijoje, neigimo pasekm.

Nepaisant to, visi esame turj paprast patiri, pavyzdžiui, keist sutapim, nuojaut ar net kit žmoni mini ir ketinim skaitymo. Kad jie nebuvo iliuziniai, rodo tai, jog dažnai jais pasinaudodavome kasdieniame gyvenime.

Pagaliau pastaraisiais dešimtmeiais atsiranda mokslini rodym, kad egzistuoja aukštesnio lygio smon, kolektyvinis protas, kuriame gyvena visai žmonijai bendros idjos ir mintys: psichinis kosmosas, iš kurio galima semtis ir iš kurio gauname signalus ir informacij.

1980 m. buvo eksperimentiškai patvirtintas kvantinis susietumas, t. y. elementarij daleli savyb bendrauti tarpusavyje neribojant erdvs ir laiko, matmenyje, kuriam negalioja žinomi fizikos dsniai ir kur galima palyginti su visuotiniu protu.

Prinstono universitete atlikti Pasaulinio smons projekto eksperimentai neabejotinai rod, kad egzistuoja pasaulin smon, pasirengusi emociškai reaguoti svarbius žmonijos vykius.

Šis projektas grindžiamas elektronine ranga, platinama 41 šalyje visuose žemynuose ir galinia fiksuoti žmoni bendruomeni nuotaikas.

2001 m. rugsjo 11 d., kai Niujorke buvo vykdytas teroristinis išpuolis prieš bokštus dvynius, Prinstono universiteto instrumentai užfiksavo labai didel pasaulio gyventoj jausm "sielvarto" pik: stebina tai, kad šis emocinis pikas buvo užfiksuotas ne po vykio, o likus dviem valandoms iki jo.

Šioje knygoje pasakojama apie visus per pastaruosius penkis dešimtmeius gautus graik filosofo Platono Anima mundi teorijos patvirtinimus, vliau - apie žinomo psichoterapeuto Carlo Gustavo Jungo kolektyvins pasmons intuicij, kol galiausiai buvo galutinai patvirtinta tai, k numat kvantin fizika, t. y. kad egzistuoja nelokalusis lygmuo, kuriame dalels, net jei jas skiria milžiniški atstumai, žino visk viena apie kit ir elgiasi taip, tarsi bt viena.

Ši knyga nra nei mokslinis, nei filosofinis ar parareliginis tekstas. Autorius yra ilgamet patirt turintis populiarintojas, gebantis atskleisti svarbiausius net ir labai sudting tem aspektus, sugebantis juos perteikti taip, kad jie bt suprantami plaiajai visuomenei.

Šios knygos žinia yra ta, kad barjeras, skiriantis materij ir psichik, griva, iš ties jis jau sugriuvo.

Nuo visatos, kurios pagrind sudaro atsitiktinai susikaupusi materija, žmonija neabejotinai juda link naujo tikrovs supratimo bdo, kur materija ir psichika sugyvena ir integruojasi.

Nors klasikin fizika ir toliau dominuoja ms pojiais suvokiamame pasaulyje, atsiveria nauji tikrovs lygmenys.

Kvantiniame lygmenyje klasikin fizika nebegalioja: materija pati savaime negali atlikti savo funkcijos, jai reikia psichins dimensijos, t. y. dar vieno lygmens, nelokalumo lygmens. ia visa visata tampa vientisa, sudaryta iš energijos ir informacijos, ir j koordinuoja harmonijos jga, be kurios egzistuot tik chaosas.

Paiuose slapiausiuose tikrovs lygmenyse materija negali apsieiti be psichikos, taiau ir psichika negali egzistuoti be materijos, per kuri galt save išreikšti.

Šis suvokimas lydi žmonij link naujo evoliucinio šuolio, po kurio materialistinis dominavimas pasibaigs.

Prasids psichikos ir materijos bendradarbiavimo era, kurioje net dabar aptariami ar neigiami reiškiniai, pavyzdžiui, ekstrasensorinis suvokimas, taps prastu kasdienio gyvenimo paveldu.

Dettagli